Šalavijai vaistiniai

Šalavijai vaistiniai – pagrindinė žolelė įvairiose pasaulio virtuvėse. Jame yra antioksidantų, kurie gali padėti pagerinti burnos sveikatą ir smegenų veiklą. Tai taip pat gali padėti sumažinti cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje. Jis priklauso mėtų šeimai kartu su kitomis žolelėmis, tokiomis kaip raudonėlis, rozmarinas, bazilikas ir čiobreliai. Šalavijas turi stiprų aromatą ir skonį, todėl jis paprastai naudojamas nedideliais kiekiais. Nepaisant to, jame gausu įvairių svarbių maistinių medžiagų ir junginių. Šalavijas yra natūrali valymo priemonė, pesticidas ir dvasiniuose ritualuose jį smilkant, naudojama priemonė. Dūmai padeda išvalyti ir apsaugoti mūsų kūnus, dvasią ir gyvenamąsias patalpas. Ištepimas šalavijų aliejumi taip pat pagerina nuotaiką, mažina stresą ir nemigą, atbaido neigiamas energijas, įskaitant virusus.

Šalavijų lapai renkami prieš pat žydėjimą, nes tada jie turi daugiausiai veikliųjų medžiagų. 

Gydomąsias šalavijų savybes pripažino senovės graikai, kurie kaip manoma ir pradėjo jį auginti, o ypač vertino senovės romėnai. Dar prieš juos Egipto faraonų kapuose vienas pagrindinių balzamuojamojo mišinio ingredientų buvo būtent šalavijų aliejus. Viduramžiais iš šalavijų lapų ir stiebų bei rožių žiedlapių buvo gaminamas meilės gėrimas. 

Vaistiniai šalavijai – kada geriausia juos sėti?

Šiltnamyje šalavijas sėjamas – balandžio, gegužės mėnesiais. Į dirvą lauke – gegužę. Derlių rinkti – birželio – rugsėjo mėnesiais. Lapeliai skinami birželio, liepos mėnesiais. 

Šalavijų auginimui hidroponinėje sistemoje tinkamas bet kuris laikas.

Papildoma informacija apie sėklas

•  Vienoje sėklų pakuotėje rasite 1 g sėklų
• 1 g – apie 105 sėklų
• Dirvoje sėti 40 x 40 cm atstumu
• Hidroponinėje sistemoje į vieną “vazonėlį” berti 2-3 sėklas
• Sėjimas šiltnamyje – balandžio, gegužės mėnesiais
• Sėjimas lauke į dirvą – gegužę
• Sodinimas hidroponinėje sistemoje – ištisus metus