Daigai – tai ne tik maistas, bet ir gyvos energijos šaltinis, turintis potencialą transformuoti mūsų sveikatą iš vidaus. Nors iš pirmo žvilgsnio jie atrodo menki – vos kelių centimetrų ilgio žalumynai – tačiau jų poveikis žmogaus organizmui yra didžiulis. Dygdama sėkla pažadina visą savo vidinį potencialą: joje suaktyvėja fermentai, padidėja vitaminų kiekis, pasikeičia baltymų struktūra, o gyvybinė energija ima tekėti su neįtikėtina jėga.

Moksliniai tyrimai, holistinės sveikatingumo praktikos ir asmeninės žmonių patirtys rodo, kad daigai gali ne tik padėti mesti svorį ar pagerinti virškinimą, bet ir prisidėti prie rimtų ligų, įskaitant širdies ligas ir net vėžį, kontrolės. Jie skatina organizmo savireguliaciją, atkuria imuninę sistemą, mažina uždegimus, valo kraują, aktyvina ląstelių regeneraciją. Daigai taip pat gausūs natūralių antioksidantų, kurie kovoja su laisvaisiais radikalais ir padeda lėtinti senėjimo procesus.

Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kaip daigai veikia mūsų organizmą: nuo gyvybinės energijos sustiprinimo iki hormonų pusiausvyros, nuo fermentų gausos iki antioksidantų galios. Sužinosite, kodėl daigai laikomi „gyvojo maisto“ karaliais, ir kodėl jie turėtų tapti neatsiejama šiuolaikinio, sveikata besirūpinančio žmogaus mitybos dalimi.

Daigai: gyvybės šaltinis kiekvienai dienai

„Kuo labiau išnaudojame gamtą, tuo labiau siaurėja mūsų pasirinkimai – kol galiausiai lieka tik vienas: kova už išlikimą.“
– Morris Udall

Mokslas tik pradeda skverbtis į gyvų organizmų gyvybinių energijų paslaptis, tačiau netrukus mokslininkai pripažins tai, ką aš pats stebiu jau daugiau nei dvidešimt metų. Žmogaus kūno atsinaujinimas ir atjaunėjimas yra įmanomi, kai organizmas gauna pailsėti nuo žalingų įpročių ir yra aprūpinamas gyvybinės energijos kupinu maistu.

Be to, rimtos degeneracinės ligos gali būti suvaldytos ar net kai kuriais atvejais – sustabdytos, jei žmogus keičia savo mitybą ir gyvenimo būdą. Šviežių daigų gyvybinė energija skatina organizmo savireguliacijos mechanizmus: valymąsi ir gijimą. Ypač tada, kai kūnas išlaisvinamas nuo sunkiai virškinamo, termiškai apdoroto, riebalingo maisto naštos, įsijungia tie patys procesai, kurie gydo žaizdas ar mažina karščiavimą – tik šįkart jie pradeda veikti kūno viduje, regeneruodami organus ir sistemas.

Tai įrodė ir eksperimentas, kurį atliko M. L. Armstrong su kolegomis ir kuris buvo publikuotas žurnale Circulation Research 1970 metais. Rezultatai parodė, kad pažengęs cholesterolio kaupimasis Rezus beždžionės (Macaca mulatta) kraujagyslėse, sukeltas riebia ir cholesterolių gausia eksperimentine dieta, buvo sustabdytas ir iš dalies panaikintas perėjus prie mažai riebalų ir cholesterolio turinčios mitybos.

Dabar panašūs rezultatai pastebimi ir žmonių tyrimuose. Jei tokią ligą kaip širdies ligos galima sumažinti ar net – sustabdyti, kodėl negalėtume to paties pasiekti ir su vėžiu ar kitomis sunkiomis ligomis?

Remdamasis savo daugelio metų darbo su sergančiais žmonėmis patirtimi, esu įsitikinęs, kad rimtos degeneracinės ligos gali būti valdomos ir kai kuriais atvejais – net atstatomos. Tačiau tam būtinas paties žmogaus apsisprendimas keistis: tiek mąstysenoje, tiek gyvenimo būde.

Svarbiausias žingsnis – pradėti nuo mitybos, kurioje gausu gyvybingų, gyvų maisto produktų, tokių kaip daigai, ir pasirinkti pozityvų, pasitikintį bei ramų požiūrį į gyvenimą.

Ar daigai gali padėti kontroliuoti vėžį?

Gydytoja Thelma Arthur iš Arthur Testing Labs Kalifornijoje (Chula Vista) atliko tyrimą, kurio metu stebėjo beveik du šimtus žmonių, dalyvavusių sveikatingumo programoje ir bent dvi savaites besilaikiusių „Gyvojo maisto“ gyvenimo būdo. Gydytoja ypač domėjosi šios mitybos įtaka vėžio kontrolei, tikėdama, kad joje slypi galimas atsakymas į šios ligos suvaldymą.

Jai rūpėjo išsiaiškinti, kodėl tokie mitybos komponentai kaip daigai, kviečių želmenys, šviežios sultys ir įvairūs termiškai neapdoroti maisto produktai naudojami ne viename holistiniame sveikatos centre, bei kodėl žmonės, pavyzdžiui, Eydie Mae Hunsburger, sergantys vėžiu, pasiekė išgyjimo remdamiesi būtent tokiu maistu.

Gydytojos Arthur tyrimo rezultatai parodė, kad beveik visais atvejais žymiai pagerėjo organizmo imuninė reakcija – gebėjimas kovoti su ligomis. Be to, kraujo toksiškumas, kuris dažnai padidėja sergant tokiomis ligomis kaip vėžys, sumažėjo beveik visiems tyrimo dalyviams.

Žinoma, tai nereiškia, kad vien daigai gali išgydyti ar sustabdyti vėžį ar kitas sunkias ligas. Tačiau tai gali rodyti, jog daigai, gyvas maistas ir kviečių želmenys padeda stiprinti imuninę sistemą – o tai ir turėtų būti pagrindinis kiekvieno sąmoningo vėžio gydymo tikslo akcentas. Juk net jei tam tikra terapija sunaikina vėžines ląsteles, tačiau tuo pačiu nusilpnina imuninę sistemą, tuomet net paprasta infekcija ar peršalimas gali tapti mirtinai pavojingi.

1978 m. Teksaso universiteto vėžio tyrimų centre gydytojai Charles Shaw ir Chiu-Nan Lai tyrinėjo įvairius augalinės kilmės maisto produktus, ieškodami galimų jų antikancerogeninių savybių. Tarp tirtų produktų buvo lęšių, mungo pupelių ir kviečių daigai, taip pat morkos ir petražolės. Nors morkos ir petražolės parodė tam tikrą kancerogenų veiklos slopinimą, daigai buvo gerokai veiksmingesni!

Šie tyrimų rezultatai ypač sudomino onkologijos specialistus dėl dviejų priežasčių:
– Pirma, net nedidelės daigų ekstrakto dozės stipriai slopino kancerogenų veikimą.
– Antra, šis ekstraktas net ir vartojamas dideliais kiekiais nebuvo toksiškas. (Beveik visi žinomi kancerogenų inhibitoriai yra nuodingi net vidutinėmis dozėmis.)

Nors tai dar nėra galutinis įrodymas, kad daigai gali išgydyti vėžį žmonėms, šie rezultatai rodo daug žadančią kryptį tolesniems tyrimams apie daigus kaip natūralų „antivėžinį“ maistą. Be to, verta atkreipti dėmesį, kad daigų poveikis imuninei sistemai gali būti dar labiau sustiprintas kitu svarbiu „Gyvojo maisto“ mitybos aspektu – lengvai virškinamų trintų patiekalų vartojimu.

Daigai – idealus kompanionas metantiems svorį

Antsvorio problema bei jos sprendimai šiandien dažnai pateikiami pernelyg sudėtingai. Vieni ekspertai teigia, kad dietos neveikia, kiti – kad veikia. Aš esu įsitikinęs: tinkama mityba veikia. Galiausiai, ilgalaikį svorio mažėjimą galima pasiekti tik vartojant tinkamą maistą, o jei reikia – ir mažesniais kiekiais. Reguliarus fizinis aktyvumas taip pat svarbus, tačiau, mano nuomone, mityba yra pagrindinis veiksnys, lemiantis sėkmingą svorio kontrolę.

Kasdienybėje antsvoris atima daug energijos – tiek fizine prasme, nešiojant papildomą svorį, tiek medžiagų apykaitos lygmenyje, nes organizmas turi nuolat maitinti riebalų sankaupas. Tačiau ta pati energija yra būtina tam, kad žmogus išlaikytų discipliną – valgytų sąmoningai, judėtų, laikytųsi plano. Įtraukę daigus (ir kitą gyvą maistą) į savo racioną, turintys antsvorio žmonės pagaliau leidžia organizmui atsikvėpti.

Ypač liucernos (alfalfos) daigai aprūpina kūną lengvai virškinamu, mažai kalorijų turinčiomis medžiagomis, kurios gali būti naudojamas kaip natūralus „kuras“. Tokie maisto produktai stimuliuoja vidinį organizmo valymąsi, spartina medžiagų apykaitą, nes kūnas neapsunkinamas sunkiai virškinamu maistu. Be to, didesnis skysčių kiekis padeda greičiau pašalinti toksinus iš organizmo.

Šie „Gyvojo maisto“ gyvenimo būdo privalumai kardinaliai skiriasi nuo kai kurių kitų dietų poveikio. Pavyzdžiui, didelio baltymų kiekio dietos dažnai „užrakina“ organizmo energijos atsargas – jas tenka naudoti tam, kad baltymai būtų paversti angliavandeniais. Todėl po kelių savaičių tokios dietos laikymosi žmogus dažniausiai jaučiasi išsekęs.

Tuo tarpu gyvenant pagal gyvojo maisto principus, vidutiniškai galima netekti nuo 2 iki 7 kilogramų per savaitę, ir vis tiek valgyti tris sočius patiekalus per dieną. Lengvai virškinami, maistingi ir organizmą valantys daigai, mikrožalumynai bei kiti gyvi produktai yra šio metodo pagrindas. Pavyzdžiui, daigai puikiai tinka kartu su vaisiais ar daržovėmis ir vartoti kaip „žaliuosius kokteilius“.

Ypač tinkami svorio mažinimui yra:

• ridikėlių,
• ožragės (fenugreek),
• kopūstų,
• liucernos,
• dobilų daigai – dėl savo aštraus skonio ir valančių savybių.

Tačiau siekiant tvaraus svorio pokyčio svarbu vartoti įvairų maistą. Pvz., daiginti grūdai, tokie kaip kviečiai, ne tik aprūpina energija, bet ir pasižymi valančiomis savybėmis. Taip pat verta išbandyti grikių ir saulėgrąžų mikrožalumynus, nes juose daug skysčio ir jie labai lengvai virškinami.

Daigai ir Jūsų lytinis gyvenimas

Ką bendro turi daigai su jūsų lytiniu gyvenimu? Galbūt – visai nedaug, jei jis jau dabar tenkina visus poreikius. Tačiau jei santykiuose stinga aistros ar pastebite sumažėjusį lytinį potraukį ar energiją, daigai gali tapti viena iš natūralių priemonių atkurti sveiką ir gyvybingą intymų ryšį.

Savaime suprantama – kai žmogus yra fiziškai sveikesnis, tai paliečia visas jo gyvenimo sritis, įskaitant ir seksualinę. Kai jūs ir jūsų partneris jaučiatės bei atrodote geriau, didėja ir tarpusavio trauka. Be to, į savo gyvenimą įvedus daugiau gyvojo maisto, įskaitant daigus, daugelis žmonių pastebi pagerėjusią savijautą, energijos lygį ir netgi atgimusią aistrą. Tokį poveikį patvirtina ne tik žmonių patirtys, bet ir moksliniai tyrimai – net jei jie buvo atlikti… fermoje.

Veterinarinės studijos su galvijais atskleidė įdomų faktą – karvių raciono papildymas daigais padidino pieno kiekį ir padėjo susigrąžinti vaisingumą net toms karvėms, kurios buvo laikomos nevaisingomis. Tai siejama su natūraliu vitamino E kiekiu – būtent jis dažnai vadinamas „vaisingumo vitaminu“. Pavyzdžiui, kviečių daigai turi net trigubai daugiau vitamino E nei kviečių gemalai, kurie iki tol buvo laikomi pagrindiniu šio vitamino šaltiniu.

Be kviečių, avižų ir rugių daigai taip pat pasižymi gausiu ir gerai įsisavinamu vitamino E kiekiu, kaip ir visos daigintos sėklos bei riešutai. Jau prieš kelis dešimtmečius Merilando valstijoje (JAV) dirbę žemės ūkio tyrimų stoties mokslininkai atliko eksperimentus, kurių metu karvėms, kurios niekada nesusilaukė palikuonių, buvo duodama po 5 svarus (apie 2,3 kg) daigintų avižų per dieną, be jų įprasto raciono. Rezultatai buvo stulbinantys – po 60 dienų visos karvės tapo vaisingos.

Šios studijos leidžia daryti pagrįstą prielaidą: reguliarus daigų vartojimas gali padėti atkurti natūralias lytines funkcijas, sustiprinti hormonų pusiausvyrą, vaisingumą bei bendrą organizmo vitališkumą.

Jeigu ieškote natūralių, saugių ir organizmui draugiškų būdų atgaivinti savo intymų gyvenimą – daigai gali tapti ne tik maistingu, bet ir gyvenimo kokybę gerinančiu pasirinkimu.

Lėtinkime senėjimo laikrodį pasitelkdami daigus

Mintis, kad daigai gali sulėtinti ar net apgręžti senėjimo procesą, gali pasirodyti pernelyg drąsi. Tačiau naujausi ilgaamžiškumo ir mitybos tyrimai rodo, kad tai – visai realu. Įvairūs tyrinėtojai, tarp jų Durkas Pearsonas, Sandy Shaw, dr. Benjaminas Frankas ir fermentologijos pradininkas dr. Edwardas Howellas, nurodo tam tikras maistines medžiagas kaip galimus priešsenėjimo faktorius.

Tarp svarbiausių medžiagų išskiriami antioksidantai bei egzogeniniai fermentai – tai fermentai, kuriuos organizmas gauna iš išorės, su maistu. Nors senėjimą lemia daugybė veiksnių, subalansuota gyvojo maisto mityba, gausi šviežių daigų, yra saugi ir natūrali priemonė sulėtinti šį procesą.

Daigai – tai natūralus antioksidantų šaltinis, turintis vitaminų A, C ir E bei fermentų, kurie ne tik padeda virškinti maistą, bet ir prisideda prie organizmo regeneracijos bei lėtina ląstelių senėjimą. Tai gyvas, atsinaujinantis maistas, kuriame slypi ne tik maistinė vertė, bet ir gyvybinė energija.

Antioksidantai daiguose

Oksidacija – tai cheminė reakcija, galinti būti tiek naudinga, tiek žalinga, priklausomai nuo konteksto. Kai medžiagos oksiduojasi už žmogaus organizmo ribų, jos paprastai suyra arba yra pažeidžiamos. Tuo tarpu virškinimo metu vykstanti oksidacija – būtinas procesas, kurio metu maisto energija tampa prieinama mūsų ląstelėms. Vis dėlto, yra ir kita, mažiau naudinga oksidacijos pusė – laisvųjų radikalų susidarymas.

Pastaraisiais metais sveikatos specialistai itin daug kalba apie laisvuosius radikalus – nestabilias molekulių dalis su „sulaukėjusių“ elektronų grupėmis. Šios dalelės skraido mūsų kūne, žalodamos ląsteles ir paspartindamos viso organizmo senėjimą. Laisvieji radikalai sutrikdo įprastas ląstelių funkcijas ir, deja, jų atsiradimą skatina perdirbti aliejai ir termiškai apdoroti riebalai, kurių gausu šiuolaikinėje mityboje.

Antioksidantai, tokie kaip vitaminai A, C ir E, slopina riebalų oksidaciją kraujyje ir neleidžia susidaryti laisviesiems radikalams. Vitaminas C ne tik padeda išvengti laisvųjų radikalų susidarymo, bet ir apsaugo vitaminus A ir E nuo suirimų. Tiesa, vitamino A augaluose nėra, tačiau juose gausu karoteno – medžiagos, kurią organizmas paverčia vitaminu A. Karotenas dar gyvame augale saugo jo aliejus nuo oksidacijos ir laisvųjų radikalų poveikio.

Daigai ir kitas gyvas maistas – puikus natūralių antioksidantų šaltinis. Be to, apribojus arba visai atsisakius perdirbtų riebalų ir kepto maisto, galima dar labiau sumažinti laisvųjų radikalų kiekį organizme, taip padedant išvengti priešlaikinio senėjimo ir ląstelių pažeidimų. Tai dar viena priežastis, kodėl daigai turėtų rasti vietą kiekvieno sveikata besirūpinančio žmogaus lėkštėje.

Fermentų gausa daiguose

Fermentai, kartu su vandeniu, yra pagrindiniai junginiai, skiriantys daigus nuo paprastų, dar nesudygusių sėklų. Būtent fermentų veikla daiguose paverčia krakmolus – cukrumi, baltymus – aminorūgštimis, o riebalus – riebalų rūgštimis. Fermentai taip pat svarbūs ir žmogaus virškinimo sistemoje – jie padeda suskaidyti maistą taip, kad organizmas galėtų lengvai pasisavinti jo medžiagas.

Kai maiste trūksta natūralių, išorinių fermentų – kaip dažnai nutinka su termiškai apdorotu ar perdirbtu maistu – organizmas turi pats gaminti jų daugiau: baltymus skaidančių (proteazių), krakmolą skaidančių (amilazių), riebalus skaidančių (lipazių). Šis procesas sekina kūno fermentų atsargas.

Anot fermentų tyrinėtojo dr. Edwardo Howello (knygos Enzyme Nutrition autoriaus), jaunystė tiesiogiai priklauso nuo organizme esančių fermentų kiekio ir stiprumo. Kuo daugiau virškinimo fermentų organizmas turi pasigaminti, tuo labiau išeikvojamos metabolinių fermentų (atsakingų už kitas gyvybiškai svarbias organizmo funkcijas) atsargos. Senstant šių fermentų kiekis organizme mažėja, todėl kuo daugiau valgome virtų, „befermentinių“ produktų, tuo greičiau sendiname savo kūną.

Kai daigai valgomi žali, jie tampa puikiu svarbiausių fermentų šaltiniu, padedančiu skaidyti krakmolus, baltymus ir riebalus. Pavyzdžiui, celiulazė, fermentas, skaidantis augalinę ląstelieną, taip pat randama daiguose. Įdomu tai, kad skirtingi daigai turi skirtingą fermentų kiekį – lęšiai, kuriuose daug baltymų, gausesni proteazėmis, o avinžirniai, turintys daugiau krakmolo, turtingesni amilazėmis.

Fermentai daiguose ne tik padeda virškinti pačius daigus, bet ir prisideda prie viso likusio maisto virškinimo. Beje, žmonės ir jų prijaukinti gyvūnai – vienintelės rūšys planetoje, kurios valgo maistą be jo natūralių fermentų, t. y. virtą. Dr. Howell įsitikinęs, kad tai viena iš priežasčių, kodėl žmonės serga vėžiu ir degeneracinėmis ligomis, nuo kurių laukiniai gyvūnai yra apsaugoti. Praktinė patirtis sveikatingumo srityje šią nuomonę tik dar labiau patvirtina.

Iš tiesų, fermentai – gyvojo maisto gyvenimo būdo sėkmės pagrindas, nes jie perneša gyvybinę energiją iš daigų į mūsų kūną. Būtent fermentų gausa daiguose bei kituose gyvuose produktuose išskiria juos iš visų kitų maisto šaltinių.

Švieži, žali daigai – gyvi ir kupini maistinės vertės iki pat momento, kai jie pasiekia mūsų burną. Jie padeda virškinti patys save, suteikdami kūnui poilsį ir sudarydami sąlygas regeneracijai bei atsinaujinimui.

Maistas, turtingas fermentais – daigai, šviežios daržovės, vaisiai ir jų sultys – yra vienas svarbiausių veiksnių lėtinant senėjimą. Tuo tarpu mėsa bei kiti sunkūs, virti ir riebūs maisto produktai fermentų beveik neturi. Jie lėtina medžiagų apykaitą, silpnina imuninę sistemą. O kaip matėme, gyvas maistas, ypač daigai, padeda organizmui taupyti gyvybiškai svarbius fermentus, skatina medžiagų apykaitą, valymosi ir regeneracijos procesus. Taip jie padeda stiprinti mūsų imuninę sistemą ir gyventi ilgai bei sveikai.

Parengta pagal Ann Wigmore knygą “The sprouting book”