Mes labai gėrimės kai kurių gėlių kvapu, bet retas kuris pasidomi, iš kur tas kvapas pareina ir kaip jis veikia žmogaus uoslės jutimą. Pas žmogų uoslės jutimas yra nevienodai išvystytas ir kvapas žmogų nevienodai veikia. Pavyzdžiui, puošnusis Philadelphus coronarius krūmas, neteisingai jazminu vadinamas, plačiai auginamas ir skleidžia stiprų kvapą, kuris daug kam yra nemalonus. Betgi yra žmonių, kurie šiuo kvapu negali atsigėrėti. Kaip ten bebūtų, bet tokių stipriai kvepiančių augalų nepatariama laikyti uždarose patalpose, pvz., gyvenamam kambary ar miegamajam, nes stiprus kvapas blogai veikia žmogaus galvos nervus. Taip pat blogai veikia žmogaus uoslės nervus uždaruose šiltnamiuose orchidėjos (Stanhopea) žiedų kvapas. Nelabai malonų kvapą turi kaštonų žiedai. Bet užtat kaip stebuklingai malonus yra mūsų soduose pražydusių obelų kvapas, vėjo dažnai gana toli už sodo nunešamas.

Daug silpnesnis yra kriaušių, vyšnių ir slyvų žiedų kvapas. Malonus ir švelnus yra žibutės, rezetos ir pakalnutės žiedų kvapas. Savo žiedų puikumu lenktyniauja skaniai kvepiančios alyvos ir gvazdikai.

Nors ir labai gausiai augalų žiedai apdovanoti skaniu kvapu, bet matome, kad ne visada gražiausieji žiedai turi geriausią kvapą. Yra gėlių, kurios nežiūrint jų gražios spalvos ir formos, visai nekvepia. Užtenka tiktai prisiminti mūsų puikiuosius jurginus. Neturi kvapo taip pat dauguma vienmečių gėlių ir gražiai žydinčių krūmų.

Iš kur gi kvapai atsiranda?

Daugelio gėlių savotišką skanų kvapą skleidžia jose esą eteriniai aliejai ir sakai. Žieduose, kurie turi gležnus vainiklapius, dažniausiai yra eteriniai aliejai, kurie randasi arba tiesiog vainiklapiuose, arba žiedo dugne tam tikrose pūslelėse. Šį aliejų per mikroskopą galima įžiūrėti kaip mažus, stipriai šviesos spindulius laužiančius lašelius, tąsioje augalo ląstelių medžiagoje.

Kvapniųjų (lakiųjų) eterinių aliejų pagrindinę sudėtinę dalį cheminiu atžvilgiu sudaro angliavandeniai.

Pilno žiedų subrendimo ir išsivystymo stadijoje susirinkę kvapnieji aliejai pradeda išgaruoti ir dėl to dažniausiai gėlės kvepia tik ligi peržydi. Daug patvariau kvapnieji aliejai sukraunami žiedo vainiklapiuose, pavyzdžiui, rožės žiedo lapeliuose, kur jie pastebimi net kristalų formoje. Dėl to net atskiras rožės žiedo lapelis kvepia, ko negalima pastebėti pas tas gėles, kur kvapniosios medžiagos sukraunamos žiedo dugne. Pramonė šituo pasinaudojo ir iš kai kurių rožių žiedų lapelių gamina visiems žinomą labai brangų rožių aliejų. Bulgarijoj, Graikijoj, Italijoj, pietų Prancūzijoj yra sričių, kur šitos duodančios aliejų rožės ir kitos kvapniosios gėlės auginamos masiškai. Ir visa tai dėl to, kad jų skleidžiamas kvapas maloniai kutena mūsų uoslės jutimo organus.