Rudens pradžia žymi ne tik derliaus nuėmimą, bet ir sėklų rinkimo bei paruošimo laiką. Žydi šilai, sirpsta bruknės, o klajūnai paukščiai jau buriasi prieš skrydį į pietus. Tai signalizuoja apie sėklų derliaus valymo pradžią. Daržovių sėklos yra ypač jautrios auginimo sąlygoms, tačiau galutinė jų kokybė priklauso ne tik nuo to, kaip jos augo, bet ir nuo derliaus nokinimo bei džiovinimo būdų. Net geriausią derlių galima sugadinti netinkamai apdirbus sėklas. Štai keletas pagrindinių taisyklių, kaip tvarkyti daržovių sėklas.

Sėklų nokinimas

Pirmas žingsnis link kokybiškų daržovių sėklų yra tinkamas nokinimas. Pagrindinė taisyklė – rinkti tik visiškai išnokusias sėklas. Nereikėtų laukti per ilgai, nes tai gali pakenkti jų daigumui. Prieš pradedant sėklų rinkimą, svarbu išvalyti sėklojų plotą, pašalinti piktžoles ir nesubrendusius augalus. Sukritę augalai turėtų būti pakelti ir paremiami, kad gautų daugiau oro ir šviesos, o tai pagreitins nokimą.

Kai kurios daržovės, tokios kaip ridikai, ridikėliai ir burokėliai, ypač reikalingos žydėjimo normavimo – trumpinamos arba pašalinamos žiedinės, kurios dar neužmezgė sėklų. Tai leidžia augalams nukreipti maistines medžiagas į jau nokstančias daržovių sėklas. Tokiu būdu pagerėja sėklų kokybė ir subrendimas.

Tinkamai prižiūrimi sėklojai taip pat gali būti papildomai tręšiami fosforu ir kaliu. Tokiu būdu, net jei dirvoje yra per daug drėgmės, augalas jaus fiziologinį sausumą, kas paskatins sėklų nokimą.

Dar vienas metodas nokimą pagreitinti yra stiebo ir šakų palenkimas arba suveržimas, kas suvaržo sulčių apytaką, leidžiant daugiau jų nukreipti į vaisius.

Apsauga nuo ankstyvų šalnų

Ankstyvos rudens šalnos gali sukelti daug žalos daržovių sėkloms. Dažnai šalnos pasitaiko rugsėjo pradžioje, tačiau po jų oras dar gali atšilti, todėl svarbu apsaugoti sėklojus. Paprasčiausias būdas tai padaryti – laužų kūrenimas. Laužus reikėtų sukurti tam tikrose lauko vietose, kad dūmai aptrauktų visą plotą. Mažesnėms lysvėms ir pavieniams augalams gali būti naudojami stogeliai iš inspektinių rėmų ar šiaudinių matų. Kai kurie praktikai pataria naudoti laikraštinius gaubtuvus, kuriuos uždedame ant kiekvieno augalo atskirai.

Sėklų rinkimas

Dauguma daržovių sėklojų žydi ir nokina sėklas nevienu metu, todėl jų derlių dažnai tenka rinkti dalimis. Kopūstų, žiedinių kopūstų ir kaliaropių sėklų ankštaros renkamos, kai jos tampa šiaudinės gelsvos, o sėklos beveik juodos. Ridikų ir ridikėlių ankštaros neatsidaro, todėl jas galima ilgiau laikyti ant augalo, tačiau svarbu stebėti, kad jos pernokusios nenubyrėtų.

Morkų, pasternokų, salierų ir krapų sėklos renkamos tada, kai jos įgauna normalią spalvą ir lengvai atsiskiria nuo šakutės. Svogūnų sėklos renkamos, kai dėžutės ima sprogti ir sėklos pasirodo išorėje. Daržovių sėklos, tokios kaip burokėlių ar mangoldų, laikomos išnokusiomis, kai jų spalva pasidaro žalsvai durpinė arba gelsva, o sėklutės tampa miltingos ir žvilgančios.

Svarbu atkreipti dėmesį į tokias daržoves kaip salotos ir juodšaknės, kurių sėklos greitai pasklinda, tad jas reikia rinkti tik tada, kai jos pradeda skleisti pūkus. Pavyzdžiui, žirnių ir pupelių sėklos renkamos tik tada, kai ankštys visiškai išdžiūsta, o jų grūdai pasidaro kieti.

Sėklų džiovinimas

Tinkamas sėklų džiovinimas yra kritinis kokybės išlaikymui. Dėl mūsų klimato nepastovumo brangesnes sėklas rekomenduojama džiovinti po stogu, o tik dienos metu išnešti į lauką. Smulkios šakutės ir sėklų galvutės gali būti džiovinamos ant drobulių ar lentynų, o didesnius augalus galima kabinti vėjo perpučiamose vietose. Tinkamas džiovinimas padeda užtikrinti, kad daržovių sėklos neprarastų savo daigumo ir liktų sveikos iki kito sėjimo sezono.

Sėklų saugojimas ir kulimas

Kai sėklos jau išdžiūvusios, svarbu jas tinkamai saugoti. Daržovių sėklos turėtų būti laikomos atskirai, kad nesusimaišytų su kitomis sėklų rūšimis. Laikymo vieta turėtų būti sausa ir apsaugota nuo pelėsio bei kenkėjų.

Kūlimas atliekamas tik tada, kai sėklos visiškai išdžiūvusios. Mažesni sėklų kiekiai gali būti kuliami rankomis arba pertrinant per sietus. Sėklos, tokios kaip agurkų ar pomidorų, pirmiausia išimamos iš vaisių ir keletą dienų rauginamos, kad gleivės atsiskirtų nuo sėklų. Po to jos plaunamos ir džiovinamos, stengiantis, kad jos nepradėtų dygti.